Išdėstymas

Klaviatūra yra vienas svarbiausių įrankių, kuriuo manipuliuodami bendraujame su kompiuteriu. Geras įrankis yra toks, kai darbas su juo aiškus ir natūralus. Tada jo tarsi nepastebime.
Kokia turi būti kompiuterio klaviatūra, kad ji nekeltų papildomų rūpesčių, neblaškytų dėmesio?
• Klaviatūra turi būti galima surinkti visus kasdieniniam darbui reikalingus ženklus.
• Užrašai ant klavišų turi vienareikšmiškai pasakyti, kokį ženklą gausime paspaudę tą klavišą (galioja principas „ką matau, tą gaunu“).
Šiuos reikalavimus tenkina lietuviška kompiuterio klaviatūra, atitinkanti 2000 m. priimtą ir 2012 m. atnaujintą Lietuvos standartą LST 1582.
Lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas LST 1582 parengtas remiantis tarptautiniu standartu ISO/IEC 9995 ir yra suderintas su jo nuostatomis, reglamentuojančiomis kalbų, vartojančių lotyniškuosius rašmenis, kompiuterio klaviatūras.Darbo grupę sudarė: Vladas Tumasonis (pirmininkas), Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Jonas Skendelis Gražina Rancova

pav11

Trečiasis lygis

Esame įpratę su vienu klavišu gauti du ženklus: vieną (užrašytą apačioje arba mažąją raidę) paspaudę tik ženklo klavišą, kitą (užrašytą viršuje arba didžiąją raidę) – kartu paspaudę ir antrojo lygio (registro) klavišą. Naujoje klaviatūroje ant kai kurių klavišų dešinėje apačioje yra užrašytas dar ir trečias ženklas. Tai trečiojo lygio ženklas, gaunamas kartu su ženklo klavišu paspaudus trečiojo lygio klavišą Lyg3 (jį atitinka daugelio užsieninių klaviatūrų dešinėje pusėje esantis klavišas su užrašu Alt).
Trečiasis lygis įgalina klaviatūroje realizuoti du aukščiau minėtus reikalavimus, nes nedidinant klavišų skaičiaus galima sutalpinti visus reikalingas ženklus ir įgyvendinti principą „gaunu tą, ką matau“, t. y. paspaudęs klavišą visada gausiu tokį ženklą, koks ant jo užrašytas.
Trijų lygių klaviatūros jau seniai (dar nuo DOS laikų) naudojamos visose Europos valstybėse, kurių kalbos turi lotyniškąją abėcėlę. Standartine lietuviška klaviatūra galima surinkti:
visus ASCII ženklus,
• visas lietuviškos abėcėlės raides,
• kitus lietuviško rašto ženklus, nesančius ASCII kode (kabutes, brūkšnį, paragrafo ženklą),
• dešininį kirčio ženklą (reikalingas kirčiuotoms raidėms rinkti),
• jungiamąjį tarpą (gaunamas kartu paspaudus trečiojo lygio klavišą Lyg3 ir tarpo klavišą),
• euro ženklą
Visos lietuviškos raidės ir ženklai išdėstyti pagal Lietuvos standartą.

pav12

L1 – pirmas lygis mažosioms raidėms,
L2 – antras lygis didžiosioms raidėms,
L3 – papildomiems ženklams

ĄŽERTY klaviatūros galimybės ir pranašumai

1. ĄŽERTY klaviatūra (kaip ir daugumos ES valstybių) leidžia vienu klavišu rinkti tris ženklus.
2. Yra lietuviškos kabutės „ “, brūkšnys –, euro ženklas €.
3. Yra visi ASCII ženklai ir raidės – galima rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti klaviatūros neperjungus.
4. Skaitmenys išdėstyti II lygmenyje (skyrybos ženklai vartojami dažniau).
5. Visos raidės išdėstytos trimis eilėmis, tad nesunku išmokti sparčiai spausdinti visais 10 pirštų bei rašyti akluoju būdu.
6. Lengvai pritaikoma tekstui kirčiuoti. Įdiegus Lietuvių kirčiuotosios klaviatūros tvarkyklę, galima neperjungus rašyti vokiškai, prancūziškai ir kai kuriomis kitomis kalbomis. Tai daugiakalbė klaviatūra.
7. Įdiegus rusų bei ukrainiečių kalbų fonetinių klaviatūrų tvarkykles, ji tinka rašyti kirilica.
8. Išmokus spartaus ar aklojo rašymo, tais pačiais įgūdžiais galima vienodai sėkmingai rašyti ir angliškai, ar rusiškai.
ĄŽERTY klaviatūra – nacionalinė vertybė. Tad nors ir ilgokai delsta, metas lietuvišką ĄŽERTY standartinę visavertę kompiuterio klaviatūrą, kaip valstybinės kalbos elementą, įdiegti visose švietimo ir valstybinėse įstaigose ir visaip skatinti jos plėtrą.
Geriausia pradėti nuo mokyklų, ypač nuo pradinių klasių. Aukštesnėse klasėse būtų galima pradėti mokyti spartaus ir aklojo rašymo pradmenų. Gal ir Lietuvoje atsirastų senoviškai modernių sekretorių, mokančių sparčiai rašyti akluoju būdu. Būsimieji rašytojai ir žurnalistai savo rašymo sparta prilygtų kitų šalių kolegoms ir prisimintų Marką Twainą (Mark Twain)– pirmąjį rašytoją, tikėjusį, kad su rašomąja mašinėle jis galės rašyti sparčiau.

Kodėl reikia lietuviškos klaviatūros

Lietuva jau nuo prieškario metų turi standartinę rašomosios mašinėlės klaviatūrą. Jos nepakeitė net okupantai. Sparti informãcinių technologijų (IT) raida paskatino Lietuvos mokslininkus sukurti lietuvišką standartinę visavertę, universalią ir modernią kompiuterio klaviatūrą, atitinkančią tarptautinius IT reikalavimus.
Deja, šiuo metu Lietuvoje įsigalėjusi vadinamoji skaičiukinė klaviatūra, t. y. amerikietiškoji QWERTY klaviatūra, kurioje 9 lietuviškos raidės abėcėlės tvarka išdėstytos ant skaičių klavišų. Kad ši klaviatūra nepatogi rašantiems lietuviškai nėra abejonių. Galbūt todėl nebematome rašančių akluoju būdu, o gausiai priviso švepluojančių ar kitaip darkančių rašytinę kalbą. Ypač nenormalu, kad tokią pasenusią skaičiukinę klaviatūrą vis dar turi švietimo ir kitų valstybinių įstaigų kompiuteriai.

Už ir prieš

Klaviatūros pakeitimas yra papildomas darbas, kurį reikia padaryti. Keičiasi kai kurių ženklų išdėstymas ant klavišų. Todėl reikės laiko prie jo įprasti. Tačiau su nauja klaviatūra dirbti patogiau. Taigi, pabandykime įvertinti visus „už“ ir „prieš“.
+ Jeigu tik pradedate naudotis kompiuterio, tai rinkitės naują klaviatūrą, nes bus paprasčiau rinkti tekstus ir vėliau nereikės persimokyti.
+ Jeigu planuojate padidinti rinkimo spartą, išmokti sparčiojo (aklojo) rinkimo visais pirštais, tai rinkitės naują klaviatūrą, nes gerų rezultatų galima pasiekti tik tada, kai klaviatūra turi visus reikalingus rašto ženklus, o raidės išdėstytos pakankamai arti nuo pirštų pagrindinių pozicijų.
– Jeigu klaviatūra mažai naudojatės ir jau esate įpratęs prie turimos klaviatūros, tai keisti klaviatūrą neverta.
– Jeigu tenka naudotis ne vien savo asmeniniu kompiuteriu, bet ir kitu, pavyzdžiui, darbavietės ar mokymo įstaigos kompiuteriu, kur yra sena (dažniausiai skaičiukinė) klaviatūra, tai tada įpratus prie naujos ir patogesnės savo kompiuterio klaviatūros padidės diskomfortas dirbant su svetimu kompiuteriu. Tokiu atveju klaviatūrą savo kompiuteryje tikslinga keisti tada, kai darbo patogumai nauja klaviatūra viršys nepatogumus, atsiradusius dėl klaviatūrų skirtumų.

Išvados

1. Turime visavertę tarptautinio lygio standartinę lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ji universali, patogi rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti, tinka sparčiai rašyti akluoju būdu.
2. Lietuviškos klaviatūros pranašumai – neabejotini; ji ypač reikalinga daug rašantiems lietuviškai. Naudinga ji ir mažiau rašantiems.
3. Lietuviška klaviatūra, kaip valstybinės kalbos elementas, turėtų būti privaloma Lietuvos švietimo ir Lietuvos valstybinių įstaigų kompiuteriams.

Klausimus, pastabas ir pageidavimus prašome siųsti adresu Gintautas.Grigas{eta}mii.vu.lt
Šios svetainės pradinis variantas buvo posvetainė ims.mii.lt/klav .Ši svetainė yra posvetainės ims.mii.lt/klav tęsinys
2020-06-01 svetainę atnaujino prof. Stanislovas Masiokas
Lankymų skaičius nuo 2016-09-23 iki atnaujinimo buvo 000026945
Lankymų skaičius nuo 2020-11-01